virptelti

vìrptelti, -i (-na Dglš, Švnč), -ėjo intr. 1. žr. virptelėti: Vìrptels i nulėks (nukris) Švnč. Kažko virpteli ranka, ir jis gana žioplai krumpliu brūkšteli per dalgio ašmenis rš. Nuo meilios šypsenos virpteldavo jos lūpos rš. 2. sujudėti, sukrutėti: Kartais tai viena, tai kita šakelė virš galvų kažko virpteldavo rš. Šaukštas virpteli jo rankoje, kai vėl siekia bulvių rš. 3. virstelėti, nugriūti: Tik nevirptelėjo vežimas pasiauton Rš. Tik virptels [avinas] kojomis viršun ir vėl sau šoka kiek nori LMD(Dglš). 4. Ml, Rš šoktelėti: Vìrptelė[jo] nuo galo ratų Dglš.